KONKURSAS

Visus pasaulio lietuvaičius iki 10 metų amžiaus kviečiame dalyvauti kūrybiniame rašymo ir piešimo konkurse! Ar žinojote, kad šių, 2012 metų drakonas yra vandeninis? Ar esate jį matę? Ar žinote, ką jis veikia? Mes, "Mano pirmųjų mokslų" kūrybinė komanda, ilgai svarstėm ir iš kilusių idėjų sukūrėm pasaką. Padėkite šiai pasakai sugalvoti pabaigą!

VANDENINIS DRAKONAS

© Manvydas Džiaugys

Keturiasdešimt aštuonis metus Vandeninis drakonas ramiai gyveno kaime, vaikščiojo po žalią mišką, virė žuvienę, retkarčiais pakildavo į dangų pamankštinti sparnus ir, kada norėjo, mirko savo paties išraustame gėlo vandens tvenkinyje. Vanduo šiam drakonui buvo reikalingas taip pat, kaip mums – oras.

Prasidėjus 2012-iems metams Vandeninis drakonas buvo ne visai savo noru išvežtas į miestą, kad visi galėtų pamatyti, kaip gi jis atrodo. Ten drakonas nebeteko ramaus gyvenimo. Jis turėdavo kas dieną žygiuoti miesto centrine gatve ir iš šnervių purkšti vandenį, o drąsiausius vaikus – žiūrovus panešioti ant nugaros. Po pietų drakonas pavargęs grįždavo į jam laikinai skirtą butą, kuriame, žinoma, nebuvo baseino. Bute stovėjo tik vonia. Vandeniniui drakonui taip trūko vandens procedūrų tvenkinyje, kad praėjus vos kelioms dienoms po Naujųjų Metų, Drakonas pradėjo per daug šilti, jam pakilo temperatūra. Drakonas prileido pilną vonią šalto vandens, bet į ją tilpo tik uodega. Laimei, buto sandėlyje drakonas rado porą senų kibirų. Taip vienu metu galėjo mirkyti savo uodegą ir galines kojas.

Vieną vakarą, vėsindamasis vonioje ir gaivindamasis iš kaimo atsivežta mėtų arbata, Vandeninis drakonas skaitinėjo „Drakonų žinias“, kuriose rašė apie pasaulio atsiradimą. Drakonas užsimerkė ir pats prisiminė tuos laikus, kai nebuvo nieko daugiau, tik Diena, Naktis ir Drakonai...

Kadaise tvyrojo ilga naktis.

Kai ji užmigdavo, prasidėdavo diena.

O kai užmigdavo diena, vėl ateidavo naktis.
Vieną kartą nakčiai užmigus, diena neatsibudo.

Jos ilgai miegojo, kol galiausiai atsibudo ABI ir nustebę, prisimerkę žiūrėjo, bandydamos nuspėti, kas nutiko.

Pažvelgė į vieną pusę,

paskui į kitą pusę...

... ir nusišypsojo pamatę, kad dieną ir naktį jungia žalias nosies galiukas.

Pasirodo, tuo metu, kai Diena ir Naktis kartu atsimerkė, atsirado Pasaulis.

Žalioje pievoje pražydo pirma gėlė. Drakonas mato, kaip gėlės žiedlapiais ropoja žalsvas, naktį švytintis drugys. Pas jį į svečius atžygiuoja linksmuolis šimtakojis. Jis eina perduoti drugeliui linkėjimus nuo boružėlės, kuri gyvena ant gėlės lapelio, bet niekada pati neropoja aplankyti drugelio, nes bijo, ropšdamasi pro žaliąjį kalną – nosį, pamesti savo didelę raudoną močiutės megztą kepurę.

Kas bus toliau?..

???

Sugalvokite patys,

užrašykite

ar nupieškite

ir atsiųskite mums.

Ikimokyklinio amžiaus vaikus kviečiame piešti ar kurti bet kokia technika, o pradinių klasių mokinius kviečiame rašyti. Darbų originalus siųskite mums iki š.m. vasario 29 dienos adresu:

LTLT Ltd

25 Arnold Road

Dagenham

Essex

RM10 9PJ

Taip pat galite siųsti kokybiškas skaitmenines darbų kopijas elektroniniu paštu mpmokslai@googlemail.com

Kitoje darbo pusėje parašykite dalyvio vardą, pavardę, amžių ir adresą, tėvų elektroninį paštą, mokyklos pavadinimą, darbo vadovą, jei darbas ruošiamas pamokų metu.

Įdomiasius darbus talpinsime į šį tinklapį ir iki kovo 15 dienos paskelbsime kūrybinių darbų nugalėtojus: po tris prizines dailės darbų ir tris rašto darbų vietas. Prizus išsiųsime į bet kurį pasaulio kampelį.

Meninių darbų nugalėtojus išrinkti mums padės Londone gyvenanti knygų vaikams iliustruotoja Rūta Baltakienė.

Rašto darbelius skaitys ir vertins mylimiausias vaikų rašytojas Lietuvoje - Vytautas Račickas. Jo knygos kasmet patenka į skaitomiausių knygų penketuką.

" V. Račicko knygos dažniausiai linksmos. Linksmos net ir tada, kai pasakoja ne itin linksmą, kartais net liūdną istoriją.

„Zuikos padūkėlio“, „Šlepetės“, „Berniukai šoka breiką“ ir kitų knygų autorius prisipažįsta, kad jam labai patinka rašyti apie gerokai pašėlusius vaikus, kuriuos jis vadina teigiamais išdykėliais. O šalia tų padūkėlių, tų jokūbėlių, mikių ir lukošiukų visuomet būna jų mokytojos, kurios kartais ima ir patenka į keblią ar net komišką situaciją. O dešimtmečiui skaitytojui to tik ir reikia.

Šis rašytojas nuolat susitikinėja su savo skaitytojais mokyklose, bibliotekose. Pasakoja apie rašytojo darbą, skaito savo kūrybą.

Ne vienas vaikas kelią į nuostabų knygų pasaulį atrado perskaitęs bent vieną šio rašytojo knygą," rašoma šio autoriaus, savo kieme, Vilniuje, įkūrusio knygų veikėjų parką, tinklapyje www.personazuparkas.lt

O Rūta jums parašė laišką:

Mieli vaikai, susipažinkime - esu Rūta Baltakienė, knygų vaikams iliustruotoja ir dviejų dukrų mama. Pradėjau knygas gražinti vaikystėje. Įsivaizduokit, tais senais laikais pasitaikydavo knygų vaikams be paveikslėlių. Bet jose dažnai būdavo palikta tuščios vietos. Tai aš ir piešdavau ten, ką sugalvodavau.

Sunku rasti vaiką, kuris nemėgtų piešti, bet augdami daugelis kažkodėl ima ir nustoja. O aš taip ir negaliu nustoti iki šiol. Naujausia mano knygelė pasirodė prieš Kalėdas ir vadinasi "PELIUKAS ANICETAS".

Kartais aš kuriu ir istorijas. Jos pačios pas mane ateina tarsi iš oro. Žinau, kad jūs irgi kuriate savo istorijas. Kai žaidžiate, piešiate, svajojate ir net... meluojate.

Istorijai apie Vandeninį Drakoną trūksta pabaigos. Ši pasaka be pabaigos - kaip kokia voverė be uodegos. Kviečiu jus, vaikai, sukurti pasakėlei pabaigą.O gal net kelias. Mūsų konkurse svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti. Kūrybingiausius fantazuotojus skelbsime nugalėtojais. Juos apdovanosime spalvotomis ir linksmomis (oi, vos neišdaviau, kuo). Laukiame pasakėlės pabaigos - parašytos ar nupieštos. Viens, du, trys: stverkite pieštukus! Sėkmės!